Advertisement

Advertisement

Advertisement

Mylimą prarasti skauda. Labai. Taip, jog negali pilnai apibūdinti to žvėriško skausmo. O netekęs jo, pameti ir save. Kurį laiką, net pradedi tikėti, kad negali be jo egzistuoti... Vien tuštuma. Tokia beprasmybė. Pilkas pasaulis. Viskas išblukę, viskas netikra. Ir tai tęsiasi, kol neužkliūni už savęs. Mes pamirštam save. Dažnai galvojam tik apie kitą, o jis pamiršta kodėl įsimylėjo, nes žiūrėdamas į tave - nebemato tavęs. Duok. Negailėk. Atiduok save kitam, bet atidavęs nepamiršk to daryti saikingai, nes kartais mažiau, - reiškia daugiau.